SENŲ  DAIKTŲ  NAUJAS  GYVENIMAS Sveiki, esu Vera Kirpikova. Manau, kad žmogus turi savyje išsiugdyti daug įvairių  gebėjimų. Vieni stipresni kalbinėje srityje, kiti rankdarbiuose, treti – mene... Savo  tapybos darbais puošiu draugų ir savo namų aplinką. Mano meninius gabumus  paskatino ir palaikė mano mama, vyras. Kartą mama labai nusistebėjusi pasakė: „Va,  matai, kaip gražiai žmonės moka", parodė vieną dekupažo technika dekoruotą darbelį.  Pagalvojau: „bet juk ir aš taip galiu," Interneto svetainėje susiradau reikiamos  informacijos, nusipirkau dažų, lakų ir puoliau bandyti. Pirmas kūrinys buvo sena  taburetė. Dekoravau ją, pasistačiau ir negalėjau atsidžiaugti savo pirmuoju darbu.  Ėmiau gilintis, kas iš tiesų yra baldų restauravimas ir perdažymas, kokios medžiagos  turi būti naudojamos, kaip jos viena su kita dera, kuris lakas geriausias. Pamažu  atsirado  įgūdžių, patirtiės. Iki šiol man užtekdavo vos kelių spalvų ir visai nedaug  priemonių: nuo išmesto tinkamo medinio daikto nuskusdavau senus dažus, tada jį  nubalindavau ir išpiešdavau akriliniais ar aliejiniais dažais. Dabar jau rezgu mintį, kaip  atnaujinsiu ir dekoruosiu senus net ne medinius, o iš paprastos plokštės padarytus  komodą, stalčius ir kt.   Kadangi tai - hobis, jokių rankdarbių neužsilieka. Vietos namie ne itin daug,  originalūs darbai iškeliauja pas draugus, uošvius arba mamą. Man ir pačiai patinka juos  dovanoti artimiesiems, draugams. Man patinka žinoti, kad šie daiktai yra tik mano. Kai  prie paprastos dėžutės ar veidrodžio pridedu ranką, jie man tampa kur kas šiltesni,  mielesni, išskirtiniai. Vien mokėti  restauruoti baldus neužtenka, reikia ir vaizduotės,  idejų. Esu savamokslė menininkė. Kuriu iš galvos. Būtent todėl man daug artimesnis ne  dekupažas, o tapyba ant daiktų. Man patinka kūryba be ribų, kai nereikia skaičiuoti nei  daiktų kiekio, nei laiko.Tokie daiktai namuose lyg šeimininkų veidrodis. Jie daro aplinką   jaukesnę, puošnesnę, ryškesnę.Kai darai gražius daiktus, tavo dėmesys nukreiptas į  gėrį ir grožį. Pailsi, pasikrauni teigiamos energijos. Man tai būtina tarsi meditacija, kad  susidėliočiau save, kad rytoj vėl galėčiau “švaria galva” dirbti su vaikais, bendrauti su  žmonėmis.   Žmonės visą laiką skuba, bėga, bet, tikiu, prisėdę prie kruopštumo reikalaujančio  darbo ras taip trokštamą ramybę ir dvasinę pusiausvyrą.  Su meile Vera Kirpikova